Pasiturintis verslininkas atskrido į Las Vegas. Savaitgaliui. Palošti. Viską pralošė. Viską. Liko dolerio ketvirtis ir bilietas atgal. Jam žūtbūt reikėjo nusigauti iki oro uosto. Išeina žmogelis iš kazino. Prie lošimo namų laukia taksi. Įlipo verslininkas, paaiškino situaciją. Pasiūlė atsiskaityti vėliau, atsiųsti pinigus. Siūlė ir kreditinių kortelių numerius, vairuotojo pažymėjimą užstatu. Ko tik nesiūlė. Tačiau taksistas buvo neperkalbamas. "Jei neturi penkiolikos dolerių, lipk iš mano automobilio, po velnių!" Taigi verslininkas buvo priverstas tranzuoti iki oro uosto ir vos vos spėjo į lėktuvą.
Po metų verslininkas vėl sugalvoja išbandyt laimę azartinių lošimų sostinėje. Ir šįkart viskas kitaip. Jis laimi! Laimi labai daug. Jausdamasis puikiai išeina iš kazino, ieško taksi kelionei iki oro uosto. Ir ką jis pamato ilgos taksi automobilių eilės pabaigoje? Taip taip, jo senas pažįstamas kažkada atsisakęs padėti nelaimėje. Verslininkas pamąsto kelias minutes ir sukuria keršto planą.
Vyriškis įlipa į pirmą taksi. "Kiek iki oro uosto?," paklausia verslininkas. "Penkiolika dolerių," šaltai atsako taksistas. "O už kiek man pačiulptum?" "Ką?!? Lipk iš mano automobilio!"
Taip verslininkas lipa į kiekvieną taksi, užduoda tuos pačius klausimus ir gauna vis tą patį rezultatą. Taip iki paskutinio automobilio, prie kurio vairo sėdi jo senas pažįstamas... "Už kiek nuveši į oro uostą?" – paklausia verslininkas. Taksistas atšauna "Penkiolika "žalių""...
Daugiau klausimų nėra. Verslininkui kaina tinka, jis ištaria "OK" ir taksi pajuda. Lėtai pravažiuoja pro stovinčius kitus automobilius. Verslininkas su didele šypsena žiūri į nustebusius taksistų veidus ir rodo nykščiu aukštyn.