baccarat - bakara

Bakara labai populiarus Europos lošimo namuose. Ypač Vokietijos ir Prancūzijos kazino. Įprasta, kad ir mažiausia leistina statymo suma yra aukšta. Nieko nestebina ant baccara stalo esanti lentelė, jog mažiausia statoma suma 100 eurų. Tačiau gali būti ir 1000. Didelių sumų baccara stalai paprastai stovi atskirose patalpose. Ten įžengia tik tie, kurie lošia.

Prie vieno stalo lošėjams yra 14 vietų. Jie ir krupjė susėda prie stalo. Kiekviena vieta turi savo numerį. Kiti lošėjai stovi. Lošiami šeši ratai. Krupjė turi ilgus semtuvus, kuriais stumdo žetonus. Lošiančių asmenų skaičius nėra svarbus - visada imamos tik dvi kortų imtys. Vienas lošėjas atlieka banko vaidmenį ir turi vieną kortų imtį, kiti stato už kitą imtį.

Žaidžiant daugelį sėkmės žaidimų, lošimo namai vykdo banko funkcijas ir išmoka laimėjimus bei susirenka pralošusiųjų indėlius. Lošiant bakara, yra priešingai - banko vaidmenį tam tikra eilės tvarka atlieka patys lošėjai.

Lošėjas, kuriam atėjo eilė perimti banką, stato sumą, iš kurios išmokami visi laimėjimai. Jie yra paprastojo šanso dydžio. Kitų įnašų suma neturi būti didesnė už šią. Praloštus statymo įnašus surenka krupjė ir išmoka tam, kuris laikė banką, atskaičiuodamas 5 procentų mokestį lošimo namams. „Bankininkas“, be to, dar dalija kortas. Dėl šios aplinkybės, kad lošėjai perima banko vaidmenį ir imasi apmokėti laimėjimus, bakara yra turtingųjų lošimas.

Krupjė užduotis – vadovauti lošimui, išmokėti laimėjimus iš „bankininko“ įneštos sumos, jo vardu surinkti kitų lošėjų praloštus indėlius ir maišyti kortas. Krupjė galima pasiklausti patarimo. Paprašęs patarimo, lošėjas turi juo vadovautis.

Kortos nuo 2 iki 9 turi savo nominaliąją vertę, Tuzai turi vieną akį (tašką), dešimtakės ir paveikslinės kortos – nulio vertę. Padalijama po dvi kortas „bankininkui“ ir lošėjui. Verčių suma – tai akių skaičius. Tačiau jei suma yra 10 ar daugiau, tada taškų skaičius yra toks, koks paskutinysis skaičius. Taigi 10 vertė laikoma nuliu, 13 – atitinkamai 3, ir t.t.

Todėl didžiausia galutinė suma yra 9, o mažiausia – 0. išlošta imtis, kurios taškų skaičius artimiausias devyniems.

Krupjė, išmaišęs kortas, paprašo vieno lošėjo perskirti malką, ir šis į ją įkiša tuščią kortą. Kita tokia tuščia korta prieš dedant kortas į „batą“ įkišama maždaug ties 15 korta. Kortų batas paduodamas tam lošėjui, kuris perėmė banką ir dabar dalija kortas. Kai pasirodo neutrali korta, kortos paduodamos krupjė, ir šis jas sumaišo iš naujo. Lošimo tikslas – su dviem, daugiausiai trimis kortomis surinkti akių skaičių, artimiausią devyniems. Lošėjo tikslas – išlošti banko pinigus, numušant „bankininko“ kortas.

Prieš lošimą „bankininkas“ stato pradinį įnašą, kuris vadinamas banku. Tai gali būti bet kokia suma, didesnė už stalui numatytą minimumą, viršutinės leistinos statymui sumos nėra. Banką reprezentuojantys žetonai padedami priešais krupjė. Kiti lošėjai gali statyti prieš banką iki bendros sumos dydžio. Lošėjai paskelbia, kokią sumą jie statys. Jeigu kuris iš jų nori statyti tokią pačią sumą, kaip ir bankas, garsiai pasako: „banco solo“. Jei „banco solo“ paskelbia keli lošėjai, pirmenybę turi tas, kuris sėdi arčiausiai „bankininku“ iš dešinės. Tai vadinama pirmumo teise (prime rigth). Sėdintys lošėjai turi pirmenybę prieš stovinčius.

Atlikus statymus, „bankininkas“ padeda keturias užverstas kortas. Lošėjas, kuris statė didžiausią sumą, gauna pirmą ir trečią, o krupjė – antrą ir ketvirtą. Pažiūrėjęs į savo kortas, lošėjas nusprendžia, kaip loš. Tai priklauso nuo surinktų akių skaičiaus.

Surinkęs nuo nulio iki keturių akių, jis ima trečią kortą, kuri duodama atidengta; surinkus penkias akis, imti trečią kortą ar ne – laisva valia, o surinkęs šešias ar septynias, lošėjas pasilieka taip, kaip yra. Aštuonios ir devynios akys vadinamos natural ir tuoj pat atidengiamos. Bet kuris akių skaičius nuo nulio iki penkių vadinamas bakara.

Kuomet lošėjas turi aštuonias arba devynias akis, „bankininkas“, nepriklausomai nuo savo turimų akių skaičiaus, trečiosios kortos imti negali. Kuomet akių skaičius kitoks, lošėjas paklūsta taisyklėms imti trečiąją kortą.

Pagal lošėjo veiksmus „bankininkas“ apsisprendžia, ar ims trečiąją kortą, ar ne. Jeigu jis neturi aštuonių arba devynių akių, privalo daryti tą patį, ką ir lošėjas.

Penkias akis turintis „bankininkas“ privalo imti trečiąją kortą. Jei lošėjas ją paėmė, „bankininko“ apsisprendimas priklausys nuo jo turimos kortos ir nuo trečiosios lošėjo kortos.

Jei lošėjas neapsižiūrėjęs paima trečią kortą, nors jis turėjo susilaikyti, šios vertė priskaičiuojama prie jau turimų akių, dėl to geresnioji imtis gali pralošti.

Kai kurie lošimo namai nei „bankininko“, nei banco solo lošiančio lošėjo šios trečiosios kortos taisyklės neįpareigoja. Taip šie turi daugiau laisvės rinktis, kaip lošti. Banką perimantis lošėjas turi sumokėti visą jo vertę. Jeigu nė vienas su esamu banku nesutinka, šis perleidžiamas tam, kas pasiūlo daugiausia.

Išlošia lošėjas, surinkęs akių skaičių, artimiausią 9. Esant lygiosioms tarp lošėjo ir „bankininko“, lošimas pakartojamas. Jei išlošia lošėjas, išmokamos paprastojo šanso sumos. Jei laimi „bankininkas“, krupjė surenka praloštus lošėjų indėlius, pasilieka 5 procentų mokestį lošimo namams, o likusius atiduoda lošėjui, kuris laikė banką.

Laimėjęs „bankininkas“ gali rinktis, ar ir toliau laikys banką, ar ne, bet pralošęs turi perleisti banką lošėjui iš dešinės.

Bakarat ir Punto banco lošiami prie mažesnių stalų nei bakara ir greičiau. Minimalus įnašas irgi ženkliai mažesnis.

Lošimo namai laiko banką, išmoka laimėjimus ir paima į savo kasą praloštus indėlius. Amerikos kazino krupjė vaidmenį paeiliui perima lošėjai, lošiant Punto banco – kazino.

Lošiant vartojami nuo keturių iki aštuonių kortų rinkinių, be to, lošiama su community kortomis (visi lošėjai stato už tą pačią imtį). Akių rinkimo ir kortų ėmimo taisyklės – tos pačios, kaip ir lošiant bakara.

Lošėjai turi tris galimybes statyti: už banką (kazino), už lošėją ir už lygiąsias. Kvota lygiosioms nėra pastovi, tačiau dažniausiai ji yra 8 prie 1. Tačiau esant dideliam lošimo namų pranašumui, už kas statyti neverta.

Lošimo pradžioje krupjė sumaišo kortas ir duoda vienam lošėjui jas perskirti, paskui deda į batą. Visiems lošėjams baigus statyti, jis padalija keturias užverstas kortas. Lošėjo kortos padedamos į laukelį „Punto“, banko kortos – į „Banco“. Lošėjas pagal aplinkybes ima trečią kortą. Paaiškėjus, kiek jis surinko akių, palyginama su banko kortomis. Jei lygiosios, tai nepralošia nei lošėjas (Punto), nei bankas (Banco), o tiems, kas statė už lygiąsias išmokami laimėjimai. Jei išlošia „bankininkas“, laimėję indėliai apmokami kaip paprastas šansas, išskaičiuojant 5 procentus mokesčio, o tai yra kvota 19 su 20.