Daugiau nei 700 prašymų neleisti lošti
NLŽVA informacija
Spalį Lietuvoje pasiektas liūdnas antirekordas – prašymus neleisti lošti parašė jau daugiau nei 700 piliečių. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) vertinimu, didžiausia kaltė tenka Valstybinės lošimų priežiūros komisijai (VLPK) ir jos proteguojamiems lošimų namams (kazino), kur parašoma iki 90 proc. prašymų neleisti lošti. Šiame ilgame sąraše gali būti ir poker online industrijos įtraukti asmenys.
„Dar liepą kalbėjome apie itin liūdnas tendencijas, kai per pirmąjį 2008-ųjų pusmetį prasilošė beveik tiek pat asmenų, kiek per visus 2007-uosius. Tuomet prognozavome, jog 2008-uosius galime baigti su liūdnu rekordu – pasiekę 700-750 prašymų neleisti lošti ribą. Deja, tenka konstatuoti, jog tai buvo pernelyg optimistinė prognozė – dabar, dar nesibaigus spaliui, jau turime 713 prašymų neleisti lošti“, – sakė Samoilas Kacas, NLŽVA valdybos pirmininkas.
Apibendrintų NLŽVA duomenų analizė leidžia teigti, jog prasilošusių asmenų gausa tiesiogiai susijusi su nevaldoma grėsmingiausius azartinius lošimus siūlančių lošimų namų (kazino) plėtra (Lietuvoje lošimų namų tiek pat, kiek Belgijoje, Olandijoje ir Danijoje kartu sudėjus). Būtent čia prasilošia iki 90 proc. visų asmenų. Kitoms azartinių lošimų rūšims (lažyboms, bingo, B kategorijos salonams) kartu tenka tik kas dešimtas problemų su azartiniais lošimais turintis asmuo.
Nors asociacija nuolatos dėl lošimų namų (kazino) plėtros stabdymo būtinybės kreipiasi į VLPK ir Finansų ministeriją, tačiau už azartinių lošimų priežiūrą ir reguliavimą atsakingos institucijos abejingai stebi beprecedentę situaciją, kai šioje azartinių lošimų srityje prasilošusių asmenų skaičius auga eksponentine progresija.
Pasak Samoilo Kaco, septynerius metus VLPK nuosekliai proteguoja lošimų namų (kazino) sektorių, todėl nekeista, jog pastaruoju metu pradėjo ryškėti neskaidraus politikų finansavimo, pinigų plovimo ir korupcijos elementai. Laiko klausimas, kada tai išsamiai išnagrinės teisėsaugos institucijos, tačiau stebina tai, jog miestų savivaldybės ignoruoja savo gyventojams daromą žalą ir nestabdo kazino plėtros, nors ryšys tarp grėsmingiausių azartinių lošimų paplitimo ir prašymų neleisti lošti yra akivaizdus. Naujausiais duomenimis, kazino plėtra numatoma Šiauliuose ir Panevėžyje, kur prasilošę asmenys kol kas sudaro santykinai nedidelę dalį.
Vakarietiška lošimų reguliavimo patirtimi nesinaudojanti Valstybinės lošimų priežiūros komisija sukūrė situaciją, kai Lietuvos lošimų rinka visiškai neatitinka Vakarų Europoje įprasto azartinių lošimų kaip saugių pramogų modelio. Lietuvoje, priešingai nei Europos Sąjungoje, vyrauja grėsmingiausias sveikatai pramogas siūlantys lošimo namai (kazino). Jie lažybų ir loterijų sąskaita užima 4 kartus didesnę dalį (t.y. apie 60% vietoj 15%) nei Vakarų Europoje.
Dar gegužę NLŽVA viešai pasiūlė laikinai stabdyti visų azartinių lošimų rūšių vietų steigimą bei leidimų joms steigti išdavimą, kol nebus įtvirtinti Lietuvos azartinių lošimų rinkos viešosios politikos reguliavimo principai ir koncepcija. Taip būtų sumažinta galima žala visuomenės sveikatai, valstybei bei verslui. Remiantis brandžių ES valstybių patirtimi turi būti paruoštas ir atliktas išsamus sveikatos, socialinės, ekonominės finansinės ir kriminogeninės būklės azartinių lošimų rinkoje auditas, kurio išvadų pagrindu būtų formuojama valstybės institucijų politika.
Šią vasarą dėl pasibaigusių kadencijų turėjo pasikeisti net 3 VLPK nariai, tarp jų ir dabartinis pirmininkas – Česlovas Kazimieras Blažys. Tačiau iki šiol du naujus narius delsia skirti Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, vieną – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Liepą sveikatos reikalų viceministro postą pasirinkus Algirdui Šešelgiui dar vieną naują VLPK narį turi skirti Ministras Pirmininkas. NLŽVA nuomone, tai puiki proga atlikti struktūrines reformas ir pradėti esminę azartinių lošimų rinkos pertvarką, vystant ją pagal ilgalaikio reguliavimo patirtį sukaupusių Vakarų Europos valstybių praktiką.