Ko mus gali išmokyti pokeris?
Nuo 1996 metų aš dėstau pokerio literatūros kursą "Meno institute" Čikagoje. Literatūros, kurią reikia perskaityti, sąrašas skiriasi, tačiau dažniausiai įtraukiu Al Alvarez "The Biggest Game in Town", Anthony Holden "Big Deal", David Mamet "American Buffalo", Tennessee William "A Streetcar Named Desire", Oskar Morgenstern "The Cold War Is Cold Poker", Herbert O. Yardley "The Education of a Poker Player", David M. Hayano "Poker Faces: The Life and Work of Professional Card Players", Katy Lederer "Poker Face", Aaron Brown "Poker Face of Wallstreet".
Tam, kad įvertintume šiuos veikalus, pridedame ištraukas iš David Sklansky, Dan Harrington, Doyle Brunson ir Daniel Negreanu knygų.
Taip pat perskaitome antologiją "Read'Em and Weep".
Be literatūros sąrašo, pokalbių objektas su studentais dažnai būna apie Jungtinių Valstijų prezidento Barack Obama pokerio žaidimą jo ankstyvoje karjeroje. Kaip rašytojas, profesorius ir bendruomenės organizatorius, Obama buvo šiltai sutiktas savo teisininkų kolegų, kai būsimasis prezidentas 1998-aisiais atvyko į Springfield, tam, kad užimtų Ilinojaus Senato kėdę. Kaip šis, rašalu susitepęs ir gerą išsimokslinimą turintis geltonsnapis staiga susidraugavo su Čikagos rajono senbuviais ir konservatyviais miestiečiais? Žaidžiant pokerį su jais, savaime suprantama.
"Kai paaiškėjo, kad galiu sėdėti bare ir gerti alų, bežiūrint kokias nors rungtynes per televiziją arba išvažiuoti žaisti golfą, pasirinkau pokerio žaidimą," Obama atsakė, "Ko gero, apstulbinau juos savo pasirinkimu."
Obama turėjo omenyje reguliarų trečiadienio žaidimo vakarą, vadinamą "Komiteto susirinkimą", kai jis ir kiti jauni demokratai pradėjo savo karjeras. Nors limitai buvo žemi, politiškai pokeris padėjo Obamai pralaužti ledus bendraujant su žmonėmis teisės sferoje.
Jo mėgstami fiziniai žaidimai yra krepšinis ir golfas, bet Obama suprato, kad pokeris yra labiau socialinis žaidimas ir natūralesnis.
Pokerio stalai surenka daug studentų, mokytojų, karių, verslininkų ir politikų. Nesvarbu kokios lyties ir kokios užimamos pareigos. Vietoje to, kad vaikščiotų kiekvienas atskirai ar medžiotų fazanus, šie žmonės visą vakarą prabūna kartu, rungtyniauja, geria ir bendrauja. Mūsų klasėje, mes diskutuojame kaip Obamos "Komiteto susirinkimas" tęsia tradiciją nuo Henry Clay, Ulysses S. Grant, Theodore ir Franklin Roosevelt, Harry Truman, Dwight Eisenhower, Sandra Day O'Connor, William H. Rehnquist laikų.
Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad pokeris įtakojo Bill Gates, kai šis keturis semestrus praleido Harvarde (1973-1975). Po dvidešimties metų, "The Road Ahead" leidime, Gates prisipažino, kad pokeris buvo tiek pat produktyvus ir intelektualiai stimuliuojantis, kiek jo praleistas laikas auditorijose. Dabartinis "Microsoft" vadovas Steve Balmer yra dar atviresnis. Jis įvardijo, kad pradinis kompanijos verslo planas buvo sudarytas bežaidžiant pokerį visomis naktimis su Bill Gates.
Gates galvoja taip: "Pokeryje, žaidėjas surenka įvairias dalis informacijos – kas atlieka statymus rečiau, ką kortos rodo, kokia šio vaikino statymų seka ir blefų dažnumas. Tada visa informacija apjungiama, kad būtų galima sudaryti planą savo turimoms kortoms. Man gerai sekėsi surinkti tokio pobūdžio informaciją." Svarbu pažymėti, kad nemaža dalis pradinio "Microsoft" kapitalo atėjo iš šių pokerio žaidimų. Tačiau tai nebuvo tik doleriai, kurie padarė kompaniją sėkmingą; tai daugiausia buvo, sako Gates, kad "pokerio strategijos patirtis tapo pagalbininke, kai patekau į verslo pasaulį."
Tokio pobūdžio strategija dabar yra dėstoma net keliose universitetuose, ir ne tik verslo vadybos šakose. "Globalaus pokerio strateginio mąstymo bendruomenė" buvo išrasta 2006 metais. Jos įkūrėjai Harvardo teisės mokyklos profesorius Charles Neeson, akademikas Lawrence Lessig, komunikacijos dėstytojas Jonathan Cohen ir teisės studentas, Andrew Woods.
Nesson bendrai dėsto Harvardo "Berkman" centre interneto ir bendruomenės kursą, o Lessig įkūrė centrą internetui ir bendruomenei "Stanford" universitete. Lessig taip pat yra knygos "The Future of Ideas and Code ant Other Laws of Cyberspace" autorius. Tuo tarpu Cohen sukūrė nemažai programinės įrangos ir komunikacijos kompanijų. Woods pabaigė Kalifornijos Los Andželo universitetą, kur jis įkūrė "Bruin Casino" žaidimų asociaciją, pirmoji oficialiai atpažįstama studentų organizacija, dedikuota pokerio mokymui ir studijoms.
Net trumpas panaršymas po bendruomenės tinklalapį, gpsts.org, aiškiai parodo, jog pokeris įtakoja mūsų mokymosi būdą, įstatymų kūrybą ir kontraktus, komunikuojant internete ir asmeniškai. Bendruomenė pokerį pristato, kaip išskirtinį įgūdžių žaidimą, kuris gali būti panaudojamas įvairiuose akademiniuose lygiuose. Tikslas yra sukurti atvirą internetinę erdvę, išcentruotą į pokerį, kuri sutrauktų geriausius protus, tiek iš universiteto ir už jo ribų, kad būtų galima reklamuoti atvirą mokslą ir interneto demokratiją.
Šalia viso to, Nesson teigia, kad pokerio išmanymas padeda studentams suprasti pasaulį iš kitų žmonių pozicijos. Savo klasėse, jis treniruoja advokatus matyti žaidime mąstymo kalbą ir aplinkoje jausti strategijos dinamiką. Žemiausiame lygyje, Nesson parodo, kaip žaidimas gali padėti vidurinės mokyklos moksleiviams suprasti procentus ir biudžeto sudarymus, taip pat, kaip "perskaityti" savo varžovus.
Didesnis ir, ko gero, labiau stebinantis, yra pedagoginis faktas, kai pokeris kelis amžius yra mūsų pagrindinis nacionalinės patirties aspektas. Jūs niekada neatpažinsite pokerio sąvokos iš mūsų istorijos, antropologijos, valstybinių institucijų ar net vartant daugumą žodynų. Paskutinis "New Oxford American" leidimas net neįtraukė žodžio flop (kaip pokerio termino), Hold'em, Omaha (kaip žaidimo), ir World Series of Poker. Tokie terminai dėl kažkokios priežasties įtiko: "floptical", "holdall", "Pokemon", ir "World Heritage Site". Panašūs praleidimai pasirodė Merriam – Webster, thefreedictionary.com, Encarta.msn.com, ir kitose internetiniuose leksikonuose. Toks kultūrinis aklumas yra keistas, kai pokerio populiarumas didėja pasauliniu mastu. Pokeris yra pavyzdys, kuris padėjo daugeliui paprastų žmonių "prasiskinti" kelią gyvenime.
Humanitarinių mokslų profesoriai turėtų atpažinti pokerio taktikos panašumus su kovomis, verslu, menu ir literatūra. Ilgas sąrašas klausimų, kuriuos studentai norėtų papildyti, paklausdami: kodėl poque, XVIII amžiaus žaidimas, kurį žaidė prancūzų ir persų aristokratai, užėmė stiprią poziciją ir išpopuliarėjo nemonarchinėje, o demokratinėje Amerikoje? Kodėl poque buvo įtrauktas į nacionalinių kortų žaidimus? Kaip pokerio žaidimo teorija įkvėpė mūsų šalies lyderius? Kaip jis naudingas ieškant nežemiškų gyvybių? Kiek meilės šiam žaidimui susideda iš blefų ir apgavysčių arba faktas, kad pinigai yra šio žaidimo kalba, reiškiantys rezultatą?
Svarbu atkreipti dėmesį į genetiką. Mokslininkai, tyrinėjantys genetiką, nurodo, kad egzistuoja amerikiečių DNR. Tai nėra siurprizas, nes beveik visi amerikiečiai yra imigrantai ir nešioja tam tikrą specifinį imigranto genotipą, kuris tam tikroje aplinkoje labiau priima riziką ir yra rungtyniaujantis. Kai būna karai ar kitos nelaimės, didžioji dauguma žmonių vis tiek lieka savo tėvynėje. Kita grupė žmonių pati pasirenka emigruoti, tai yra, bando savo šansus. Jie taip pat pasižymi aukštesniu intelektu nei vidurkis ir greičiau priima sprendimus. Emigrantus veikia kitokia dopaminų receptorių sistema, kuri susijusi su rizika ir išskiria juos nuo kitų žmonių.
Nors migravimo sindromas susideda iš daugybės faktorių, žurnalistė Emily Bazelon apibendrina: "Kalbame ne apie tai, iš kur atvykote, tačiau apie faktą, kad atvykote." Pirmieji imigrantai Amerikoje pasižymėjo didelės rizikos jausmu dėl geresnio gyvenimo. Dažnai jiems tai net kainuodavo gyvybę. Remiantis šiais duomenimis, galime susieti pokerio žaidimą su imigrantų genais ir kodėl šis kortų žaidimas taip išpopuliarėjo.
Mūsų amžiuje pokerio žaidimas išpopuliarėjo dideliu tempu visuose žemynuose, nes labai pagelbėjo internetas. Geriausiai pokerio žaidimą apibūdino viena "The New York Times" antraštė: "Kas nori pajausti Amerikos širdį ir suprasti mąstyseną, tas turi išmokti žaisti pokerį." Žodynų sudarinėtojai turėtų atkreipti į tai dėmesį.
James McManus yra rašymo ir literatūros profesorius "Meno institute" Čikagoje. Šis straipsnis yra adaptuotas iš jo autorinės knygos "Cowboys Full: The Story of Poker".
Parengta pagal chronicle.com