Turinys
Kalendorius
Kovas 2024
Pr A T K P Š S
262728291 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31
<< < -- > >>

Draugai
Pagalba

Aistringas kortų lošėjas A.Guoga netrokšta laimėti visų gyvenimo mūšių

Jis – žmogus, išgelbėjęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir padovanojęs nepamirštamą pergalę pasaulio čempionate. Vienas ryškiausių planetos pokerio žaidėjų, garsėjantis teatrališkais lošėjų įžeidinėjimais ir puikiu humoro jausmu. Dešimtys tūkstančių gerbėjų visame pasaulyje akylai seka Antano Guogos-TonyG (37 m.) nuotykius jo tinklaraštyje ir pokerio svetainėse, žavisi arba nekenčia jo demonstratyvių manierų.

 

 

Prie kortų stalo sėkmės paukštę pagavęs mįslingasis milijonierius prasitarė, kad gimtinėje jaučiasi nesuprastas.

Susitikti su A.Guoga vykau specialiai į Paryžių – tik taip su žinomu verslininku pavyko suderinti darbotvarkę ir šalis.
Ką ten šalis – kontinentus: nors Kaune gimęs Australijos lietuvis gyvena Londone, o tėvyne laiko Lietuvą, kurioje dabar lankosi ypač dažnai, kai kurie elektroniniai laiškai atskrieja net iš Naujosios Zelandijos.

Paryžius A.Guogai kelia sentimentų – būtent čia daugiau nei prieš dešimt metų jis pajuto pirmojo didelio pokerio laimėjimo skonį.
Prancūzijos sostinė jo sutikimui vasario viduryje prieš Europos pokerio apdovanojimų ceremoniją jau pasiruošusi – internete klaidžiojo viruso tipo plakatas, kuriame vyrukai, vilkintys juodus kostiumus, savo kūnais nuo TonyG "saugojo" Moną Lizą.

Tai – atsakas į lietuvio kaltinimą prancūzų pokerio lošėjams dėl Napoleono komplekso.
Atmosfera tiesiog kibirkščiavo – pokeris Prancūzijoje tampa itin populiarus, o ši sporto šaka turi specifinį etiketą, spalvingų žaidėjų ir jų akibrokštų bei anekdotų.
Lietuvis su agentu svarstė, ar dar labiau neįgelti prancūzams – sėsti prie lošimo stalo pasipuošus varlės kauke.

Pokeris – tai atskiras pasaulis. Jame vyrauja savitas humoras, o TonyG, Paryžiuje pripažintas ryškiausia 2010 metų Europos pokerio asmenybe, Prancūzijos sostinėje labiau atpažįstamas nei A.Guoga gimtinėje – nepaisant to, jog daugelį planų ir idėjų jis dabar sieja su Lietuva. Bet tėvynė ne visuomet priima jį išskėstomis rankomis – paradoksalu, bet A.Guoga, pernai prieš pasaulio čempionatą lemtingai parėmęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, netapo Metų krepšinio rėmėju.

Su sunkumais susidūrė ir lažybų bendrovė "TonyBet", galinti pritraukti tarptautinio kapitalo. "Biurokratija, institucijos, nesupratimas", – A.Guoga vardijo priežastis, dėl kurių investicinę injekciją greičiausiai gaus ne Lietuva, o Estija. Lietuvoje neskiriama sportinio, profesionaliojo pokerio žaidimo nuo lošimų ir priklausomybės, o A.Guoga yra prieš liguistą potraukį lošti ir net įkūrė pagalbos liniją "Nebenoriu lošti" norintiems atsikratyti priklausomybės.

"Bet aš tikiu lietuviais. Manau, kad esame labai darbšti, gabi tauta, turinti didelę ateitį. Galbūt mano yda – pernelyg didelis tikėjimas žmonėmis, bet kitaip negaliu", – nepraranda optimizmo A.Guoga, kuris bendraujant akis į akį nė kiek neprimena įžūlaus pokerio žaidėjo.

Priešingai, jis – malonus, ramus, turi britiško humoro jausmą ir be kieto vyruko pozos, nors apetitu gyvenimui ir testosterono kiekiu neleidžia abejoti jo pomėgiai – geras raudonasis vynas, didkepsniai su krauju ir, žinoma, gražios moterys.

Ar A.Guoga turi gyvenimo draugę? "Tai – sudėtinga. Šeimos reikalai man nesiseka, norėčiau sėkmingiau juos tvarkyti", – akivaizdu, kad tai sritis, apie kurią jis dar vengia kalbėti.

Ar jis nebijo, kad ištaręs šiuos žodžius taps jauku pinigų trokštančioms merginoms?
A.Guoga nusijuokė ir prisipažino, kad apsilanko naktiniame klube "Absento fėjos" – toje nepakeičiamoje Vilniaus naktinio gyvenimo scenoje.
"Atrodo, kad visi vyrai Vilniuje turi meilužes – ir net ne po vieną", – ištarė A.Guoga.

Dar vienas pastebėjimas – apie, švelniai tariant, "neskaidrumą", su kuriuo verslininkas susidūrė savo gimtinėje.
"Australijoje žmonės eina į politiką iš nesavanaudiškų paskatų ir pašaukimo. Jų tikslas – padėti tėvynei. Ten visiškai nėra korupcijos.
Keista, kai prisimeni, kad šios šalies istorija prasidėjo nuo iš Europos ir JAV tremtų nuteistųjų kolonijų.
Dabar tai – labai geros energijos šalis, mylinti laisvę, neribojanti žmonių saviraiškos, – pasakojo apie Australiją, tapusią jo antraisiais namais, A.Guoga. – O Lietuvoje to dar nėra, bet tikiu, kad bus. Todėl šis virsmas yra įdomus. Australijoje puiku gyventi, bet nuobodu, nebėra iššūkių. Lietuvoje įdomiau."

Gimtinėje įgyvendinama daug verslininko projektų – nuo krepšinio ir labdaros iki ekologiškos poilsiavietės Anupriškėse Trakų rajone.
Jei visus sumanymus pavyks įgyvendinti, tai turėtų būti viena stilingiausių poilsio vietų Lietuvoje.


Akivaizdu, kad vienas tikslų – pasididžiuoti gimtine, ją išgarsinti.
Kas traukia į Lietuvą, kurią šiandien keiksnoja ne vienas garsus verslininkas? Sentimentai?
Žodis po žodžio milijonierius pokerio genijus atskleidžia savo istoriją, kuri galėtų tapti jei ne romanu, tai bent jau geru scenarijumi kino filmui.
– Į Australiją atvažiavau būdamas vienuolikos metų. Kai man buvo septyneri, ten išvažiavo mano mama. Pamenu, buvo sunku gyventi vienam nuo septynerių iki vienuolikos metų.

– Patyrėte emigrantų, vadinamosios nuotolio šeimos, likimą? Lietuvos psichologai tik neseniai įvardijo šį reiškinį.
– Galbūt mes su seserimi buvome pirma tokia nuotolio šeima? Tokia buvo mūsų vaikystė.
Teko gatvėmis paslampinėti – gyvenome prie Kauno klinikų, Tvirtovės alėjoje, Žaliakalnyje. Chuliganų buvo daug. Įdomi gatvės patirtis. (Šypsosi.)
Bet Tvirtovės alėjos gyventojai buvo puikūs, šilti – jie mane pamaitindavo, paglobodavo kaip tikra šeima. Daugelis jų atėjo ir į prieš keletą savaičių mirusios mano mamos laidotuves.

– Ar ir kortomis lošti pradėjote Tvirtovės alėjoje?
– Ne, lošiau Kauno stotyje. Ten buvo sukamas lošimo ratas. Pradėjau lošti gal nuo aštuonerių metų. O pramokęs atsidūriau Kalesnykų kaime, kur leisdavau vasaras, – ten mane augino mamos draugai, tapę man šeima.
Gyvenimas ten buvo nuostabus – iš tų laikų ir saugau meilę Lietuvai. Tie laikai buvo įdomūs ir gražūs. Vėliau išvažiavau pas mamą į Australiją.

– Kas pribloškė vienuolikmetį Australijoje, kengūrų krašte?
– Karštis. Ir tai, kad po tiek metų pamačiau mamą. Iš pradžių net negalėjau jos pavadinti mama.
Gal pernelyg ilgai troškau vėl ją pamatyti, gal susitikimo akimirką patyriau šoką. Vėl reikėjo po truputį priprasti, atkurti su ja ryšį.

– Nejautėte apmaudo?
– Ne. Tai, kad ji išsivežė mane į Australiją, buvo didelis įvykis, po kurio aš tapau tuo, kas esu dabar.
Gyvenime galima surasti labai daug priežasčių jaustis nelaimingam ar nuskriaustam, tačiau aš visada stengiuosi įžiūrėti teigiamų dalykų.
Likimas man lėmė įdomų gyvenimą – vaikystę Kauno gatvėse ir kaime, naują gyvenimą Australijoje. Visa tai prisimenu kaip nuostabų laiką.
Atvykęs į Australiją pradėjau lankyti mokyklą, o po trijų mėnesių jau kalbėjau ir rašiau angliškai.

– Pokerio tinklaraščio skaitytojai turbūt įvertina jūsų, pasakotojo, talentą – net trumpučiuose įrašuose justi humoras, intriga, įtaigiai dėstomos mintys.

– Kai kurie sako, kad kada nors turėčiau parašyti knygą. Dabar tam tikrai nėra laiko, bet kodėl gi ne?
Galėčiau aprašyti savo šeimos istoriją. Mano senelis Ragauskas, kilęs iš Merkinės, į Ameriką emigravo 1900 metais. 1910-aisiais patriotizmo vedamas jis grįžo į Lietuvą.
Atsivežė daug pinigų – prisipirko žemių, dvarų. Jis aprašė savo įspūdžius, kurie būtų labai įdomūs ir kitiems.
Dvarus sovietmečiu atėmė, o šeimai, jo vaikams teko bėgti į užsienį. Mama buvo pernelyg maža keliauti, tad rado būdų ją paslėpti, apsaugoti.
Taip ji ir išgyveno. Vos tik gavo leidimą aplankyti brolį, pasiliko ten, Australijoje. Tik po penkerių metų jai pavyko išsivežti ir mane.
Prieš keletą savaičių palaidojau mamą, kuriai buvo 73-eji. Ji atgulė šalia senelio Lietuvoje.
Tad esame antroji emigrantų karta giminėje. Tačiau, kaip ir senelis, niekaip negaliu pabėgti toli nuo Lietuvos – traukia į ją grįžti.
Grįžtu, nes įdomu, kuo viskas baigsis šįkart – ar istorija pasikartos?

– O kaip tapote verslininku ir pokerio garsenybe TonyG?
– Pokerį pradėjau žaisti Australijoje su patėvio šeima. Daug laiko leisdavau su šeimos senukais, o jie nuolat lošdavo, statė už arklius lenktynėse. Perėmiau jų gudrybes!
Antanas prisimena pirmą didelį profesionaliojo pokerio laimėjimą: prieš dešimt metų Paryžiuje, skaičiuojant šiandienos pinigais, – apie 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).
Jis pokerį vadina ir matematiniu, ir filosofiniu žaidimu, kuriame praverčia ir psichologijos išmanymas, ir tikimybių teorija.


A.Guoga nebaigė universiteto, tačiau jo matematiniai gebėjimai dar studijuojant koledže, vos šešiolikos, atvedė į finansų sektorių – prekyba valiuta, paskolų brokerio pareigos.

Mama regėjo jį būsiant teisininką, bet paauglys svajojo apie kompiuterius. Skaičiavimo gabumus jaunuolis pritaikė akcijų biržose.
- Viskas pagrįsta matematika, – įsitikinęs jis. – Pokeris – taip pat.

A.Guoga lošdavo nuo 18 metų. Jis suvokė vieną dalyką: statyk tiek, kiek esi pasiruošęs pralaimėti, lošk neperžengdamas savo galimybių ribų, nenorėk laimėti visko.
Ši aksioma puikiai tinka ir gyvenime. Gal todėl nieko nestebina, kad pokeris A.Guogai ir dabar tėra pomėgis, o jo gyvenimą užpildo kiti dalykai.

Pavyzdžiui, filantropija: nuo paramos "Bėdų turgui", įkurtos pagalbos linijos ar tapytojo Vytauto Kasiulio paveikslo "Šventasis Kazimieras", nupirkto vienai Vilniaus bažnyčiai, iki sergantiems vaikams padedančio fondo "The Shane Warne Foundation" ar fondo "Life Goes On" Australijoje. Pastarasis teikia psichologo konsultacijas sergantiesiems mirtinomis ligomis ir jų artimiesiems.

Beje, šio fondo vadovas Joelas Nathanas, išeivių iš Lietuvos palikuonis, neseniai lankėsi ir mūsų šalyje – mat A.Guoga planuoja panašų pagalbos fondą įkurti ir gimtinėje.
"Turi ką nors atiduoti", – pokalbių metu A.Guoga vis kartojo frazę, tarytum už sėkmingai susiklosčiusią verslo ir pokerio karjerą turėtų grąžinti skolą likimui.
Tai – ne prietaras, nors A.Guoga kartais kalba ne kaip verslo ryklys, o veikiau kaip filosofas.

- Reikia atleisti. Negalima savyje kaupti pykčio. Aš tikiu žmonėmis, noriu jais tikėti, – tvirtino A.Guoga. – Tai – matematinė išvada. Nekaupk neigiamų dalykų, piktumo!

Kalbantis kitą dieną tai jau skamba kitaip. Paprašytas įvardyti savo trūkumus, jis pasakė: "Galbūt kartais pernelyg pasitikiu žmonėmis."
Atrodo, kad pasitikėjimas ne visuomet atsiperka. O ką kužda tikimybių teorija?

Atsakymas – irgi filosofiškas: "Visko gali nutikti. Niekada nereikia atmesti galimybės, jog galiu vėl atsidurti gatvėje. Tačiau žinau, jog nepražūčiau. Gyvenime man pasisekė. Jau tiek daug pasiekiau, tad nenuleisčiau rankų, jei ir nepasisektų."

Paprašytas įvardyti pomėgius, A.Guoga sakė mėgstąs pasivaikščiojimus kalnų takeliais.
Turi vokiečių aviganį, kurį prižiūri jo buvusių globėjų šeima Kalesnykų kaime Lietuvoje – juos ir savo augintinį vyras aplanko kaskart atvažiavęs į gimtinę. Dar mėgsta gerą raudonąjį vyną.

Tačiau iš tiesų atrodo, kad A.Guogos pagrindinis pomėgis yra kurti dalykus iš nieko – paremti nurašytą krepšinio rinktinę, kad ši dovanotų pergalę.
Įkurti ekologišką, pasaulinius standartus atitinkančią poilsiavietę, nes pats sveikai maitinasi, kurti vieną verslą po kito – jų turi apie dešimt: nuo lažybų ir finansų iki interneto.
Žaviausia, kad jis tai daro su lošėjo aistra. Žaidimų aikštelė didelė – visas pasaulis, o mėgstamiausias jos kampelis – Lietuva.

"Esu pasaulio pilietis, tačiau širdyje – visada lietuvis", – nuoširdžiai ištarė A.Guoga.

Lietuvoje išgarsino krepšinis
Australijoje nuo 11 metų augęs A.Guoga Lietuvoje tapo itin žinomas po to, kai pernai lemiamu momentu parėmė šalies vyrų krepšinio rinktinę. Jei ne šis verslininkas, vienas geriausių planetos pokerio žaidėjų, pasaulyje žinomas TonyG vardu, Lietuvos krepšininkai greičiausiai būtų nevykę į 2010 metų pasaulio čempionatą Turkijoje, kur iškovojo bronzos medalius.

Po prasto rinktinės pasirodymo 2009 metų Europos čempionate Lenkijoje teko ieškoti pinigų vardiniam kvietimui. Teisė žaisti Turkijoje Lietuvai kainavo pusę milijono eurų. Tuomet krepšinio federacijos ir bendrovės "TonyBet" sutartis buvo sudaryta dvejiems metams.

Krepšinio rungtynes kartu su sirgaliais stebintis A.Guoga sakė, kad pokeris ir krepšinis – panašūs. Abiejuose reikia sėkmės ir žaisti iš visos širdies. Jis net pasiūlė krepšinio rinktinės treneriui Kęstučiui Kemzūrai perimti kai ką iš pokerio psichologijos ir strategijos.

Australijos lietuvis padėjo ir kitoms šalies krepšinio komandoms. Tačiau šiemet sausį A.Guoga pranešė, kad jo vadovaujama bendrovė "Lošimų strateginė grupė" gali nutraukti Lietuvos krepšinio rinktinės ir kitų komandų rėmimą.

Dėl nepalankaus valdžios požiūrio į lažybų verslą A.Guoga gali būti priverstas perkelti verslą į Estiją. "Pasikeitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sudėtis. Mes tiesiog nebesusikalbame", – sakė A.Guoga.

aaa