Forumas: viskas apie lošimo namus

Turinys
Draugai
Pagalba

ŽAIDIMAI

Azartinis lošimas yra žaidimas, kurio rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) yra atsitiktinis ir beveik nepriklauso nuo žaidimo dalyvių sugebėjimų žaisti. Paprastai lošiama iš pinigų. Nors daugeliui lošimas tik pramoga ar būdas uždirbti, tačiau tai gali tapti priklausomybe.

Azartinio lošimo rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo lošėjų sugebėjimų žaisti, ir žaidimą laimėti. Atsitiktiniu įvykiu suprantame tokį įvykį, kurio priežasčių iš dalies arba visiškai negalime ar nemokame ištirti, nes tikrovėje pastebėtų faktų priežastys susidaro iš sąlygų, tarp kurių veikia labai tolimas ir mums neaiškus sąryšis. Azartiniai lošimai yra tiriami matematikos šakos - tikimybių teorijos - kaip speciali problema.

Atsitiktinumo įtaka skirtinguose azartiniuose žaidimuose turi skirtingą poveikį. Vadinamuosiuose grynuosiuose azartiniuose žaidimuose rezultatas priklauso išskirtinai tik nuo atsitiktinumo ir niekaip nesusijęs su žaidėjo sugebėjimais, pavyzdžiui, žaidimas kauliukais, ruletė. Kituose žaidimuose žaidėjas turi tam tikrą pasirinkimo galimybę ir žaidėjo įgūdžiai turi įtakos rezultatui, tačiau juose žaidėjo pasirinkimas lemia tik dalį rezultato, o kita dalis priklauso nuo atsitiktinumo.

Vienas iš seniausių azartinių lošimų yra žaidimas kauliukais. Naudojami šešiasieniai kauliukai, sužymimi skaičiais nuo 1 iki 6. Žaidimą laimi žaidėjas išmetęs didesnį skaičių. Kauliukais žaisdavo senovės graikai, ypač korintiečiai (Spartoje azartiniai žaidimai buvo uždrausti), romėnai (jie skyrė neleistinus alea ir leistinus ludi). Pasak Tacito, kauliukais lošdavo ir germanai, kurie esą žaisdami ne tik turto nustodavęs, bet ir patys parsiduodavę į vergiją.

Apie 1423 m., atsiradus tam tikroms graviravimo medyje ir varyje technologijoms, Ispanijoje ir Vokietijoje pradėtos gaminti kortos. Iš pradžių jos naudotos tik būrimui, tačiau vėliau ir azartiniams lošimams. Kartu su azartiniais lošimais kortomis atsirado ir sukčiavimas lošiant kortomis. Jau 1494 m. pasirodė traktatas Liber vagatorum, kuriame aprašomi ir aiškinami kortų šulerių apgavysčių būdai. Tuo metu azartiniai žaidimai vykdavo smuklėse ir specialiose slaptose vietose. 1541 m. Anglijoje buvo paskelbtas pirmasis įstatymas apie lošimo namų savininkų ir nuomininkų persekiojimą.

Ilgainiui azartiniai lošimai paplito tarp visų visuomenės sluoksnių, ypač tarp diduomenės. Prancūzijoje azartiniai žaidimai ypač paplito Liudviko XIII ir Liudviko XIV laikais. Lenkijoje, o iš ten ir Lietuvoje, azartiniai žaidimai išplito XVI a., ypač nuo antrosios pusės (tai rodo Poznanės kapitulos prieš lošiančius azartinius žaidimus kanauninkus, nusiskundimai šuleriais), bet labiausiai paplito XVIII a., valdant Augustui III ir Poniatovskiui. A. Mickevičiaus minimas pasakojimas apie bajorą Cibulskį, kuris Maskoliui pralošęs žmoną.

Iki 1839 m. dideliuose Prancūzijos miestuose, o iki 1870 m. ir daugelio Vokietijos valstybėlių miestų (Baden Badenas, Emsas, Visbadenas, Noiheimas) įsikūrė viešieji lošimo namai.

Lošimas yra draudžiamas islamo šalyse, reguliuojamas daugelyje kitų šalių. Dėl apribojimų ir draudimų, populiarus lošimo turizmas bei nelegalūs lošimo namai.

Pagrindiniai azartinių žaidimų draudimo ir ribojimo argumentai yra šie:
azartiniai žaidimai yra žalingi valstybei ir visuomenei, nes skiepija gyventojams norą lengvai praturtėti, gaunant pelną, neuždirbtą darbu;
tokie žaidimai kelia pagundą rizikuoti kitų sąskaita, dėl to didėja išeikvojimų ir svetimų pinigų pasisavinimo skaičius;
su azartiniais žaidimais susijęs sukčiavimas, dėl to valstybėje didėja kitų sąskaita gyvenančių skaičius.

Azartiniai lošimai drausti ir prieškario Lietuvoje. Už lošimų organizavimą atsakingi asmenys bausti kalėjimu ir piniginėmis baudomis.

ruletė

Ruletė - vienas populiariausių žaidimų Europoje. Jos ratas yra padalintas į 37 langelius. Ant jo tam tikra tvarka surašyti "raudoni" bei "juodi" skaičiai nuo 1 iki 36 bei "zero" (0), kuris yra žalios spalvos.
Žaidimo tikslas - atspėti, kur ruletės rate įkris kamuoliukas.
Plačiau

black jack

Žaidimo metu reikia surinkti kuo artimesnę kortų taškų sumą, tačiau neviršijančią dvidešimt vieno taško.
Lošimas pradedamas, kai pastatomi statymai ant lošimo laukelių. Kai statymai padaryti, krupje išdalina po vieną atverstą kortą į kiekvieną laukelį, prie kurio yra atliktas bent minimalus statymas, o taip pat ir sau. Po to išdalinama dar po vieną atverstą kortą į kiekvieną laukelį, sau kortos neima... Plačiau

oazės pokeris

Lošimo namuose lošiamo pokerio tikslas yra surinkti geresnę 5 kortų kombinaciją nei turi krupje. Žaidėjai tarpusavyje nesivaržo.
Pradžioje lošėjai atlieka statymus ant ANTE laukelio (minimumai ir maksimumai nurodyti lentelėje ant stalo). Taip pat gali būti suteikta galimybė laimėti "papildomų pinigų" (BONUS), tuomet reiktų atlikti statymą ir "B" laukelyje. Plačiau

lošimo automatai

Tradiciniai lošimo automatai yra ganėtinai paprastai valdomi įrenginiai.
Įmetate tam tikrą kiekį monetų, ir trijų ar daugiau besisukančių būgnų lošimo automatu galėti lošti. Taisyklių klauskite lošimo namų darbuotojų arba ieškokite automate. Plačiau

bakara

Prie vieno stalo lošėjams yra 14 vietų. Jie ir krupjė susėda prie stalo. Kiekviena vieta turi savo numerį. Kiti lošėjai stovi. Lošiami šeši ratai. Krupjė turi ilgus semtuvus, kuriais stumdo žetonus. Lošiančių asmenų skaičius nėra svarbus - visada imamos tik dvi kortų imtys. Vienas lošėjas atlieka banko vaidmenį ir turi vieną kortų imtį, kiti stato už kitą imtį. Plačiau

Apklausa
Kaip dažnai lankotės kazino?
Kasdien / beveik kasdien
(3)
12%
Kartą per savaitę
(1)
4%
Kartą per mėnesį
(2)
8%
Kelis kartus per pusmetį
(6)
23%
Iš viso buvau du-tris kartus
(6)
23%
aaa