Pokerio turnyre "Irish Open" sėkmę bandė ir lietuvis
Jurgita Ramanauskienė
Dubline 2007 balandžio 6–10 dienomis vyko iki šiol didžiausias Europoje tarptautinis klubinio pokerio turnyras "Irish Open". Jame dalyvavo ir lietuvis – profesionalus klubinio pokerio žaidėjas Alius Mikėnas. "Burlington" viešbutyje keturias dienas liejosi lošimo aistros, o turnyrą laimėjo airis Martin Smyth, kuris susižėrė 650 tūkst. eurų. 51 metų vilnietis Alius Mikėnas, septynias dienas per savaitę klubinį pokerį Lietuvos sostinėje lošiantis profesionalas, tokio masto Pasauliniame turnyre savo jėgas bandė pirmą kartą, deja, nesėkmingai. Su juo ir kalbamės apie aistrą lošimams, pergales bei... nusivylimus.
- Kaip pradėjote žaisti klubinį pokerį?
- Man lošimas - ne tik hobis, tai gyvenimo būdas, darbas ir pragyvenimo šaltinis. Esu žaidėjas iš prigimties, azartiškas, žaidžiu nuo pat mokyklos laikų. Pradėjau nuo šachmatų, o kai Lietuvoje prieš trejus metus imta žaisti klubinį pokerį, susidomėjau juo. 1988 m. pirmą kartą pajutau pergalės skonį - tuomet trečiųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Australijoje metu tapau šachmatų čempionu. Vėliau esu iškovojęs laimėjimų tuometinėje Tarybų Sąjungoje, o 1996 m. tapau Europos čempionu. Dabar šachmatus prisimenu retokai - su draugais kartą per savaitę sužaidžiam, nes visą laiką suryja klubinis pokeris.
- Žaidžiate tik Lietuvoje ar vykstate laimės išbandyti ir svetur?
- Vilniuje žaidžiu kasdien. Vykti į turnyrus užsienyje taip pat tenka. Žinoma, tam reikalingos didesnės išlaidos. Esu dalyvavęs Europiniuose turnyruose, kuriuose susirungdavo keli šimtai žmonių, juose esu laimėjęs pirmą ir trečią vietas. Šiame turnyre Dubline susirinko per 700 pokerio žaidėjų iš viso pasaulio, jų tarpe yra ir labai gerų žaidėjų. Pirmą kartą tenka dalyvauti tokiame grandioziniame turnyre, bet sėkmę išbandyti labai smalsu.
- Viliojo pinigai ar žaidimo azartas?
- Daug žaidėjų susirinko jau vien dėl to, kad pirmą kartą turnyro organizatoriai garantuoja tokią didelę sumą - garantuojamas prizinis fondas yra 2 milijonai eurų. Dar prieš turnyrą buvau suabejojęs, ar žaisti, mat už galimybę dalyvauti turnyre reikėjo sumokėti 3500 eurų. Tai dideli pinigai, o susirinkusiųjų tarpe yra labai gerų žaidėjų, tada šansai laimėti nėra labai dideli, tačiau azartas nugalėjo. Visada įdomiau žaisti pasaulyje, nes Vilniuje jau visus žaidėjus pažįstu, žinau, ko iš ko galiu tikėtis, o čia sutinki naujus žmones, naujus žaidėjus, nepažįstu jų, tad azartas didesnis, nes negali nuspėti žaidimo baigties.
- Kaip vertinate Dublino turnyrą? - Turnyras buvo labai sunkus, nes susirinko labai geri žaidėjai. Be to, sėkmė nuo manęs šį kartą nusisuko – vos įpusėjus pirmos dienos žaidimui teko palikti pagrindinį turnyrą. Tačiau, nors ir "nuplaukė" mano investuota suma, nutariau gerai praleisti laiką – žaidžiau paraleliniuose turnyruose. Čia, paskutiniajame turnyre užėmiau 25 vietą, o kišenę papildė 600 eurų. Be to, smagu buvo pažaisti, įgijau naujos patirties.
- Kaip tobulinate savo įgūdžius?
- Žaidimą tobulina tik praktika: kuo daugiau žaidi, tuo daugiau įgūdžių atsiranda. Aš esu nestandartinių sprendimų mėgėjas, tad aš iš kitų ir negaliu mokytis. Žinau, kas gerai žaidžia, bet aklai niekuo neseku, o juolab kažkokių dievukų neturiu. Išmokti žaisti pokerį galima, bet čia daug lemia įgimti gebėjimai.
- Kuo vadovaujatės žaidime? Gal tikite antgamtinėmis jėgomis, pranašystėmis?
- Pasitelkiu intuiciją, psichologiją. Antgamtinėmis jėgomis ir horoskopais netikiu. Nors neseniai man draugas horoskope perskaitė, kad šiuo metu man nėra pakilimo metas, susimąsčiau, na gal kas nors ir yra tame. Visgi, pasikliauja savo jėgomis ir tikiu likimu.
- Kas daugiau žaidžia klubinį pokerį – vyrai ar moterys? Su kuo žaisti lengviau?
- Vyrai, nors yra ir moterų, kurios žaidžia ir netgi labai neprastai. Žaidime lytis nesvarbi, svarbi asmenybė – gali būti labai stipri moteris ir labai silpnas vyras. Nors man, visgi lengviau žaisti su moterimis. Kodėl? Nes kaip ir gyvenime, moteris įdomu perprasti.
- Ar asmeninės simpatijos gali atsiliepti žaidimui?
- Man simpatijos niekad nenulemia žaidimo baigties. Nors ir labai žavi dama, nepasiduočiau ir specialiai laimėti progos nesuteikčiau.
- Ar lieka vietos moterims jūsų gyvenime?
- Kaip sakoma patarlėje, jei nesiseka meilėje, sekasi lošime. Tikra tiesa. Esu turėjęs draugių, bet šeimos nesukūriau. Manau, kad tai nulėmė mano gyvenimo būdas – naktinis gyvenimas, lošimai, tai netinka šeimos žmogui. Pasirinkau viengungio gyvenimą.
- Kaip ir į kiekvieną verslą, turbūt nemenkai investuojate į lošimus? Ar visada tai atsiperka?
- Taip, juk žaidimo prizinis fondas ir yra sudaromas iš žaidėjų statomų sumų. Įvairiai būna - kartais išloši, kartais praloši. Taline praėjusiais metais laimėjau pirmą vietą ir gavau 23 tūkst. eurų. Tai buvo didžiausia mano laimėta suma. Didžiausia statyta – šį kartą Dubline - 3500 eurų.
- Kaip jaučiatės praradęs pinigus ar pralaimėjęs?
- Kadangi didžiąją dalį žaidimo baigties nulemia sėkmė, tenka išmokti susitaikyti su pralaimėjimais. Nelaimi tas, kas nelošia.
- Nors sėkmė Dubline nuo jūsų nusisuko ar patiko pats žaidimas?
- Nesigailiu, kad dalyvavau. Įgijau naujos patirties, be to, gerai praleidau laiką. Pirmą kartą esu Airijoje ir trumpomis pertraukėlėmis tarp lošimų spėjau pasigrožėti Dublinu.
- Ar tikite, kad didžioji jūsų sėkmė dar ateityje?
- Žinoma! Liepos mėnesį ketinu dalyvauti Las Vegase vyksiančiame Pasauliniame klubinio pokerio turnyre. Jam dabar intensyviai ir ruošiuosi. Las Vegase žaisiu Australijos lietuvio milijonieriaus dėka, kuris žada padengti startinį mokestį - 10 tūkst. dolerių. Pats tokių didelių pinigų investuoti nerizikuočiau, bet visuomet atsiranda rėmėjų, kurie mėgsta klubinį pokerį.
Šaltinis - saloje.lt