Advokatas ir blondinė sėdi vienas šalia kito lėktuve pakeliui iš L.A. į New York. Teisininkas pasisuka į blondinę ir paklausia, ar ji kartais nenorėtų pažaisti linksmo žaidimo. Blondinė pavargusi ir nori tik nusnūsti, taigi ji mandagiai atsisako bei nusisuka į langą. Advokatas neatlyžta, ir paaiškina žaidimo taisykles.
- Žaidimo esmė tokia - aš paklausiu klausimo, ir jeigu jūs nežinote atsakymo, jūs mokate man. Ir atvirkščiai.
Blondinė darkart mandagiai atsisako ir bando užmigti. Šovinistinis teisininkas įvertinęs tai, kad mergina yra blondinė ir galima lengvai pasipelnyt teikia kitą pasiūlymą:
- Gerai, tada kitas pasiūlymas. Jeigu jūs nežinote atsakymo, jūs man mokate tik $5, bet jeigu aš nežinosiu atsakymo aš jums sumokėsiu $50,
Blondinė susidomi ir supranta, kad nebus galo tol, kol ji nesutiks pažaisti. Taigi ji sutinka.
Advokatas užduoda pirmąjį klausimą.
- Koks yra atstumas nuo žemės iki mėnulio?
Blondinė nieko neatsakiusi sumoka $5 teisininkui. Dabar blondinė klausia:
- Kas užlipa į kalną trimis kojomis, o nusileidžia keturiomis?
Teisininkas žiūri sumišusiu žvilgsniu į blondinę. Jis išsitraukia savo nešiojamąjį kompiuterį. Ieško įvairių paieškos sistemų pagalba, pasitelkia Kongreso bibliotekos duomenų bazę. Po daugiau nei valandą trukusios paieškos, jis pasiduoda. Jis pažadina blondinę ir duoda jai $50. Blondinė mandagiai pasiima pinigus ir vėl užminga. Teisininkas, kuris yra daugiau nei įsiutęs vėl pažadina blondinę ir klausia:
- Tai koks atsakymas?
Blondinė be žodžių sumoka $5 ir vėl užminga.

Stiprus jaunas vyriškis statybos aikštelėje giriasi, kad jis yra pats stipriausias, ir niekas negali jo įveikti. Jaunuolis negražiai pasijuokė iš seno darbininko. Po kelių minučių, daugiau gyvenimiškos patirties turintis vyras neiškentė:

- Gal sakau susikišk savo pinigus į burną?.. Lažinuos iš savaitės uždarbio, kad aš galiu vienaračiu karučiu pavežti iki tų ūkinių pastatų tai, ko tu nesugebėsi pargabenti karučiu atgal.
- Prisidirbai, seni! - atkirto pagyrūnas. - Pažiūrėkim, ką tu sugebi...
Senis paėmė karutį už rankenų. Tada linktėlėdamas pasakė pagirūnui:

- Gerai, lipk į karutį!

Vieną dieną vyrukas miršta ir atsiduria pragare. Aišku, neviltis ir liūdesys. Pirmas susitikimas su Šėtonu.

- Ko toks niūrus? - klausia pragaro šeimininkas.
- O kaip tu galvoji? Aš pragare!!! - desperatiškai šaukia vaikinas.
- Nėra čia jau taip ir blogai, mes iš tikrųjų labai daug linksminamės čia. Vaikine, ar tu geri?
- Žinoma, aš mėgstu išgerti.
- Tada tau tikrai patiks pirmadieniai. Pirmadieniais mes tik geriam. Viskį, tekilą, vyną, degtinę, alų. Mes negalvojam apie pagirias - vis tiek esam mirę.
- Tai skamba puikiai!
- O rūkai?
- Taip, aš rūkau...
- Tada gerai! Tau patiks antradieniai. Mes gauname geriausius cigarus iš viso pasaulio ir rūkome traukdami giliai į plaučius. Jei pasigausi vėžį – ne problema, tu vis tiek miręs, pameni?
- Wow, tai nuostabu!
- Aš lažinuos, kad tau patinka azartiniai žaidimai.
- Tai žinoma, iš tiesų, net labai.
- Tai va, trečiadienį tu gali lošti kokius nori azartinius žaidimus. Kauliukus, Black-Jack, ruletę, pokerį, ką tik nori. Jei bankrutuosi... tu vis tiek miręs, bet kuriuo atveju.
- Wow!!! Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad pragaras tokia nuostabi vieta!
- Tu gėjus?
- Ne...
- Ooooo - lengvai pasivaipydamas. - Tada tu nekęsi penktadienių.